Jau kuri laiką neatnaujinau šio tinklapio, o gyvenimas nestoji vietoje ir įvyko daug reikšmingų dalykų, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šį kartą norėčiau pakalbėti ne apie gyvybės draudimą, o panagrinėti kitą, aktualią šių dienų temą- asmeninių finansų planavimą. Tolimesniuose įrašuose pristatysiu pagrindinius įrankius padedančius valdyti asmeninius finansus.

SODROS pensijų sistema yra tokia, kad iš dabartinių dirbančiųjų pinigai yra paimami ir atiduodami dabartiniams pensininkams. Tai yra taip vadinamojo einamojo finansavimo principas, kuris reiškia, kad žmonių mokamos socialinio draudimo įmokos yra iš karto panaudojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo išmokoms padengti.

Tai gana rizikinga, nes kaip žinome Lietuvoje gimstamumas mažėja, yra didelė emigracija, o visuomenė senėja. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienas dirbantis pilietis turės išlaikyti vis daugiau pensininkų.

Palyginimui, dabar vienam pensininkui tenka apie 1,5 dirbančiojo, tuo tarpu 2050 m. šis rodiklis nukris iki 0,95 – tuomet Lietuvoje pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų. Tokiu būdu kiekvienas dirbantis turėtų mokėti vis didesnius mokesčius iš savo atlyginimo, galbūt net 40 ar 50%.
Visi šie paskaičiavimai atlikti su prielaida, kad pensijinis amžius 2026m. bus padidintas iki 65m. Reikia pastebėti, kad be to ne visi dirbantieji yra draudžiami socialiniu draudimu ir moka įmokas „Sodrai“, o dalis moka tik bazinės pensijos įmokas. Taigi realybėje situacija turėtų būti dar blogesnė nei prognozėse.
2003 Lietuvoje įvykdyta pensijų reforma, kurios tikslas yra pereiti prie naujos sistemos, paremtos kaupimu. Tuomet mūsų pensiją, vaizdžiai pasakius, sudarys tris mažesnės pensijos vadinamos pakopomis:
•  I pakopa – dirbdami mokame mokesčius Sodrai, o sulaukę senatvės gauname pensiją tik iš Sodros. (tai senoji pensijų sistema)
•  II pakopa- dirbantieji papildomai neįnešdami lėšų, kaupia pensijai privačiuose fonduose. Tai pasiekiama Sodrai mokamus mokesčius sumažinus nuo 34% iki 31%, o likusius 3% atidedant į Jūsų pasirinktą pensijų fondą.
•  III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas, kuriam asmuo skiria dalį savo pajamų. Įmokoms, mokamoms į tokį pensijų fondą, taikoma pajamų mokesčio lengvata.

Neseniai pradėjau dirbti ir stipriai analizuoti pensijinio kaupimo produktus. Tad jei norite apie tai padiskutuoti ar pakalbėti, užsiregistruokite konsultacijai arba susisiekite el. paštu.

Dar viena tema apie krizę, tiksliau investavimą jos metu. Asmeninė konsultavimo patirtis rodo, jog šiais laikais pasiūlius klientui investuoti gali sulaukti mažų mažiausiai neigiamos reakcijos.
Pateiksiu savo nuomonę į susiklosčiusią situaciją, o Jūs patys spręskit dabar verta investuoti ar ne. Vienas garsiausių pasaulio investuotojų Warrenas Buffetas yra pasakęs „Bijok, kai kiti yra godūs ir būk godus, kai kiti bijo“.

Ką tai reiškia? Ogi puikiai apibūdina dabartinę situaciją. Prieš gerus metus, kai mus pavežęs taksistas pasakė, jog prekiaudamas akcijų biržoje gavo 30% metinio pelno, o kaimynas Petras pasigyrė investavęs į fondą, kuris per porą mėnesių paaugo 20%, visi puolėme investuoti. Pinigus tuo metu laikyti bankuose ir tenkintis keliais procentais buvo ne lygis. Visi norėjo vadintis skambiu žodžiu- investuotojas.
Tą patį bandos jausmą, tik iš kitos pusės, stebime ir dabar. Vėlgi prisiklausome tų pačių taksistų ar kaimynų istorijų, kaip jų investicijos nuvertėjo 50% ir per tuos investavimus jie prarado naują „mersą“ , ir kartu su visais bijome.
O situacija dabar yra tokia, kad dabar ne tik akcijos ir fondai yra kritę, daug kas yra kritę ir kainuoja ryškiai pigiau- įmonės, nekilnojamas turtas, ištekliai ir t.t. Kiek kainuoja verslai galite pasidomėti verslo prekybos portaluose, tokiuose kaip http://www.parduoduversla.lt, http://www.tiltai.lt/ ar kt.
Galima sakyti vyksta visuotinis aktyvų išpardavimas ir tiems kas turi lėšų yra puiki progą pusvelčiui įsigyti turto. Kai kas tą jau suprato, o gal to ir seniai laukė, todėl aktyviai dalyvauja išpardavimo akcijoje. Pvz., kai kurios visai gerai besilaikančios Lietuvos įmonės yra sulaukusios po kelis užsienio investuotojų pasiūlymus supirkti jų akcijas.
Pabaigai dar kartą norisi priminti Warreno Buffeto žodžius: „Bijok, kai kiti yra godūs ir būk godus, kai kiti bijo“.

Jei norite padiskutuoti apie investavimą krizės metu, visada galime susitikti, o šiaip visada laukiu nuomonės komentaruose arba el.paštu.

Dabar bene populiariausia tema Lietuvoje yra krizė. Vieni pasimetę, nežino ką daryti, kiti sako, kad toliau bus dar tik blogiau, treti- kad jokios krizės nėra ir negali būti, o visas šis chaosas, tai politikų svaičiojimai.
Kaip ten bebūtų, pasvarstykime, kaip per ekonominį sunkmetį laikosi gyvybės draudimo rinką.

Krizė yra krizė, ir atrodytų pardavimai turėtų mažėti. Tačiau atlikus JAV rinkos tyrimą tarp gyvybės draudimo pardavimų ir BVP sąryšio, pastebėta, jog nepaisant to, ekonomika auga ar traukiasi, gyvybės draudimo pardavimai yra beveik pastovūs.

Aišku, čia galima ginčytis, kad tai yra JAV rinka, kuri yra susiformavusi ir žmonės draudimas yra savaime suprantamas dalykas, tačiau tendencijos visame pasaulyje yra panašios- nepriklausomai nuo ekonominės situacijos saugumas išlieka vienas pagrindinių poreikių ir žmonės toliau draudžiasi.
Priežasčių tam yra kelios- viena, kad sunkiais laikais žmonės intuityviai supranta, jog reikia saugotis, antra- išmokos nuosmukio metu yra reikalingesnės nei ekonomikos pakilimo metu, taip pat galima pigiai įsigyti investicinių vienetų.

Taigi šiuo metu gyvybės, o ypač sveikatos ir traumų draudimai yra dar aktualesni, nes dabar, kai trūksta pinigų, finansinė pagalba nelaimės atveju yra dar reikalingesnė. Įsivaizduokime, jei prieš metus mus būtų ištikusi trauma ar liga ir porą mėnesių negalėtume dirbti, reikiamus pinigus mes lengvai pasiskolintume iš draugų, o galbūt ir patys turėtume atliekamus kelis tūkstančius litų. Dabar situacija priešingą, pinigų nėra, o nelaimė kainuoja- reikia mokėti už vaistus, gydymą, o tuo metu nedirbame ir negauname pajamų.
Prieš maždaug mėnesį „Verslo žiniose“ aprašytas tyrimas parodo faktą, kad ištikus bėdai dauguma Lietuvos gyventojų neturėtų net penkių tūkstančių litų būtiniausioms išlaidoms padengti, ką jau kalbėti apie didesnę sumą reikalingą gydimui. Tokie faktai, o išvadas- ar verta pasirūpinti savo finansine apsauga? Ir kodėl tai verta padaryti dabar? turime daryti patys.

Jei turite klausimų dėl gyvybės draudimo - parašykite man - pabandysiu į Juos atsakyti savo bloge.